Lenkų paskaitos namų darbai.
Ką lietuviams reiškia būti Vidurio Rytų Europos gyventojais?
Mes negalime pasirinkti gimimo vietos, tačiau pasaulį išvydus vienoje ar kitoje pasaulio vietoje, visam gyvenimui gauname apibūdinimą: afrikietis, azijietis ar rytų europietis. Lietuva, pagal įvairius apibrėžimus, priskiriama Vidurio Rytų Europai. Ir neretai lietuviai bando tokio apibūdinimo išsiginti. Ką jiems reiškia būti Vidurio Rytų Europos gyventojais ir kodėl kartais bandoma vadintis kitaip?
Lietuva visą laiką buvo ribinis kraštas: paskutiniai pagonys katalikų ir stačiatikių apsuptyje, vėliau – paskutinė krikščioniškos Europos tvirtovė prieš Aukso ordą, riba tarp Vakarų ir Rytų blokų, dabar – viena iš Europos Sąjungos paribio šalių. Karų metu per mūsų šalį neretai ėjo fronto linijos, per įvairiausius padalijimus ji atitekdavo tai Rytams, tai Vakarams. Todėl gana sunku apsispręsti, kaip vadintis.
Dabartinių lietuvių mąstyme tvirto apibrėžimo, kas jie yra, nerastume. Po įstojimo į ES daug kas laiko save vakariečiais, ypač jaunimas, o štai vyresnio amžiaus žmonės neretai su nepaaiškinamu ilgesiu prisimena sovietinius laikus ir priskiria save Rytams. Vidutinio amžiaus žmonės, suaugę permainų laikotarpiu, sau tinkamo apibrėžimo kartais tiesiog neranda. Oficialioje valstybės retorikoje teigiama, jog Lietuva – vakarietiška šalis, lyg pamirštant, kuriam geografiniam regionui ji priklauso, tą patį teigia ir vietinė žiniasklaida. O kai užsienio spaudoje pasirodo straipsnių, vadinančių Lietuvą Rytų Europos šalimi, pasipila pasipiktinimo banga, dažniausiai sukelta jaunimo.
Jaunimas savo apibūdinimą sieja su kultūra, gyvenamąja aplinka. Daugelis jaunuolių, gimusių jau po Nepriklausomybės atgavimo, mažai ką težino apie sovietinius laikus, nesidomi savo tėvų jaunyste ir pažįsta tik juos supantį, gerokai vakarietiškesnį pasaulį. Istorijos pamokose išmokti dalykai, emigravę draugai ir pažįstami, spaudoje nušviečiamos istorijos jiems sukuria įspūdį, jog būti Vidurio Rytų europiečiu nėra gerai. Nesidomėjimas savo šalies istorija ir kultūra neleidžia jaunimui suprasti, kokia turtinga ir iš tiesų specialistų žinoma Lietuva yra.
Nors jauni lietuviai neretai vengia vadintis vidurio rytų europiečiais, nėra ko gėdytis būti lietuviu iš Vidurio Rytų Europoje esančios mažos, užsienio masėms nežinomos Lietuvos. Nes Vidurio Rytų Europa tėra geopolitinis terminas, kuris tikriausiai rūpi tik politikams ir verslininkams. Lygiai kaip mums nesvarbu, ar iš Azijos atvykęs svečias yra iš Pietryčių ar iš Vidurio Azijos. Nesvarbu, nes jis iš Azijos, ir tiek. O mes esame iš Europos.
Lietuviai yra gana susiskaldę dėl požiūrio į savo geopolitinį apibūdinimą: įvairaus amžiaus gyventojai vadina save skirtingai. Tačiau vadintis rytų ar vakarų europiečiu nėra skirtumo, nes tiek prancūzas, tiek lietuvis yra europiečiai. Kaip ir žemaitis ir aukštaitis yra lietuviai.
Tautą identifikuoja ir vienija kalba.