Nurašytos knygos

Šiandien mane išdūrė grupiokė. Sako, Mickevičiaus bibliotekoj knygų nurašymas, varyk, pasiautėk. O, galvoju, puiku. Mokykloj, kai būdavo nurašymai, galėdavai TOOOOOKIO gėrio prisirinkt, kad net nuostabu. Nuėjau a į tą Mickevičių, pašiurpinau bibliotekininkę klausimu "o tai kur čia tas nurašymas?". Ir ta puolė aiškint, kad čia ne namai, negalima taip imti ir atiduoti knygų, yra likvidavimo taisyklės, knygas reikia antspauduot, braukt iš sąrašų. "O kur jos keliauja po to?". Į makulatūrą, kad ir kaip gaila. Ir dar aiškino, kad jei nurašo, tai tų knygų TIKRAI niekam nebereikia. O juk galėtų bent akį duot užmest norintiems, a? Kiek knygų būtų išgelbėta nuo virtimo tuoletinio popieriaus rulonais?