Tereikėjo užsiminti apie mėsos valgytojus ir vegetarus viename socialiniame tinkle ir į šonus pažiro dešimtys aistringų komentarų. Kas buvo diskusijos dalyviai ir kodėl kilo kelias valandas trukęs intensyvus konfliktas?
Dalį vegetarų tikriausiai tektų pavadinti „mados vegetarais“. Tokie kelis mėnesius garsiai rėkia visai gatvei ką valgo, restorane šokdina padavėjas, o vakarais paslapčia ryja sumuštinius su rūkyta šonine, karališku sluoksniu sviesto ir užgerdami saldžiu pieneliu . Po kurio laiko lyg niekur nieko vėl grįžta prie įprastinio, „tradicinio“ raciono. Tokie į mėsėdžius, kokiais giliai širdyje laiko ir save, per daug dėmesio nekreipia ir didelių konfliktų dažniausiai nekyla.
Dar vieni ramūs ir „nepiktybiški“ vegetarai yra priversti taip maitintis dėl sveikatos problemų: skrandžio opų, fermentų trūkumo, kraujo ir kitų ligų. Tokio žmogaus vegetaru nepalaikysi, kol pasikvietęs į savo virtuvę nepasiūlysi užkąsti, o tas lyg nusikaltęs nudėbs akis.
Baisiausi ir mėsėdžiams pavojingiausi yra etiniai vegetarai ir veganai. Tai dažniausiai jauni žmonės: paskutinių klasių mokiniai ir studentai. Prisiskaitę dvasingų knygų ar propagandos apie žmones nuodijančią maisto pramonę, prisižiūrėję graudžių filmų apie gyvūnų kankinimą fermose, jie stoja į frontą prieš visus pasaulio mėsos valgytojus. Neduokdie, pasigirsi jiem, kokį dieviškai skanų, svieste paskrudusį kepsnį vakar valgei…
Gerbiamas skaitytojau, vegetaras ar ne, nepamanyk, kad palaikau įmones, antibiotikais šeriančias vargšes kiaulaites ar Sibiro medžiotojus, pjaunančius lokius tik dėl tulžies ir paliekančius lavonus tiesiog miške po grybautojų kojomis. Tikrai ne, tiesiog nemanau, kad lindimas į svetimą lėkštę gali tai sustabdyti. Veganai turi ypatingai gražių ir sveikintinų minčių ekologijos klausimais, nors tai irgi jau tapo gana nuvalkiota mada. Kaip priešingos barikadų pusės atstovei, prisiekusiai mėsėdei, labai smagu žiūrėti, kaip Lietuvoje pamažu vystosi „švarios“, be neaiškių priemaišų gaminamos kosmetikos verslai, kaip skatinama patiems gamintis buitinę chemiją iš sodos ir citrinos sulčių ir kitos iniciatyvos. Visa tai tikrai sveikintina.
Tačiau etiniai veganai ir vegetarai vargu ar sulauks didelio palaikymo dėl savo neretai įkyraus, vos ne davatkiško aiškinimo, apie „lavonų valgymą“. Ne vienas mano pažįstamas yra nutraukęs bendravimą su tokiu radikalu. Susidaro įspūdis, jog vegetarai ar veganai savo požiūrį propaguoja ne visai ta linkme. Suprantama – kiekviena mažuma nori tapti dauguma. Tačiau piktai prieš kitaip valgančius nusiteikę vegetarai ir veganai nieko nepasieks. Kai visą laiką girdi tą pačią mantrą apie suvalgytus lavonus ir sąžinę spaudžiančias gyvūnų sielas, nesinori turėti nieko bendra su vegetarais. Tačiau, jei dabar užguitais ir neišklausytais besijaučiantys Lietuvos vegetarai trumpam nutiltų, tyliai paruoštų kokį ypatingą savo patiekalą ir draugiškai pasikviestų mėsėdžius pavalgyti kartu, galbūt būtų galima žmogiškai, be įgrisusių pravardžių, pakalbėti apie elgesį su gyvūnais.
p.s. Ačiū Aistei Paulinai už pagalbą. 🙂
Žolėėdžiai Lietuviškos žiemos sąlygomis pasmerkti išnykimui….