Apie kalbą ir kitas bėdas

Prieš pradedant filologines studijas, niekada nė nebuvau pagalvojus, kaip nučiuoš stogas. Kalba iki šiol atrodė toks natūralus, lengvas dalykas, toks įgimtas procesas. O štai dabar aš po truputį einu iš proto. Man niekad iki šiol nebuvo taip sunku rašyti. Rašyti bet ką: blog’ą, referatą, straipsniuką. Mums tik truputėlį praskleidė tą kalbos mechanizmo (organizmo) šydą, po kuriuo tiek smagračių, kraujagyslių, nervų galūnėlių, kabelių ir ko tik protas neprigalvoja. Ta sistema netrukdo gyvent, kol jos nematai. O kai pamatai, imi galvot, kaip jos nepažeidus, pasilinksminti kūryboje. Išprotėsiu.