Perskaičiau 15min.lt tekstuką apie skaitymo žaizdą. Ir kaip.. Taip, yra ta problema, kad žmonės neskaito. Bet nekaltinčiau dėl visko pardavimo kultūros. Labiau žmonių požiūrį į skaitymą, išsilavinimą. Dabar juk be proto populiaru stoti į teises, vadybas ir panašiai. O ten juk grožinės literatūros nereikia. Pažįstu gan nemažai tokių, kurie stojo į panašias specialybes ne tik dėl "perspektyvų", bet ir dėl mokykloje įkaltos nemeilės knygoms. Beje, tai įkala ne tik mokykla, bet ir, neretai, šeima. Ne kartą iš pagyvenusių žmonių esu girdėjusi, jog skaitymas – laiko gaišimas ir, apskritai, tinginių darbas. O juk močiutės ir seneliai kaip tik turėtų skaityti vaikams pasakas ir parodyti skaitymo malonumą. Dar grįžtant prie mokyklos – programoje yra tikrai labai nedaug mokiniams įdomių kūrinių. Nereikšiu dabar nuomonės apie Žemaitę ir ko., bet jie tikrai ne mokyklai, kad ir kokia lietuvių literatūros klasika juos belaikytume. Ir pats kūrinių nagrinėjimas mokykloje nėra įdomus, įtraukiantis. Jei mokiniams leistų pamatyti kūrinyje tai, KĄ JIE mato, būtų protingiau. Pati dabar universitete skaitau labai daug to, ką skaitėme mokykloje, ir čia leidžia pamatyti tai, ką matom mes, studentai. Bet čia jau programų sudarymo problema, apie ją kada nors…
Dar dėl skaitymo – na nežinau, ar tiek jau daug to šlamšto knygynuose. Kulinarijos knygos – irgi knygos, jų leidime tikrai nieko blogo nematau. Na ir kas, kad jos pilnos paveiksliukų, o teksto mažai. Kaip kitaip pateikti šiuolaikinę kulinarijos knygą? Prirašyti apie kiekvieną produktą po apsakymą? Taigi net "Didžioji Virėja" – vien tik receptai, nė lašo literatūriškumo, tik jokių iliustracijų. O dar nesutikau nė vieno ją išpeikusio.
O kiek pastebėjau, tiesa, knygyne buvau senokai dėl studentiško neturto, tai dabar visai sparčiai perleidinėja klasiką, ta prasme tikrą klasiką – ir Remarką, Gėtę, Dantę, Hemingvėjų, Kamiu, net graikų senukus.
Kas dėl dabartinio knygų pateikimo – pageidautina kuo didesniu formatu, kietais viršeliais ir storu, puriu popieriumi – tai čia grynas leidyklų pasipelnymas. Kažkada gavau dovanų knygą (dabar nepamenu net kokią) ir po to namie užtikau tą pačią, tik seno leidimo. Naujoji buvo gal trigubai didesnė ir storesnė. O kadangi kuo daugiau lankų, tuo brangiau knyga kainuoja pirkėjui, tai šriftas išdidintas tiek, kad bobutė be akinių gali skaityt visai ramūniškai. Ir tap daro visom perleidžiamom knygom.
Ir leidyklos baisiai skundžiasi dėl mokesčių, pirkėjų neaktyvumo ir taip toliau. Bet kažkodėl knygas sėkmingai leidžia. Ir kažkas jas perka.
Nesakyčiau, kad ta neskaitymo "žaizda" tokia jau baisi ir gili, kaip rašo tam 15min.lt straipsny. Taip, ji yra. Bet kiekvienas anksčiau ar vėliau "atsiverčia" į skaitymą.
Kažkaip neužbaigiau čia, bet labai skrandis pyksta. Gal vėleliau pratęsiu
